Tikriausiai neatsiras tokių, kurie nėra girdėję ar ragavę kolos. Tai gėrimas, kuris atitinka net išrankiausią skonį, o kolos gamintojai, siekdami pritraukti kuo daugiau vartotojų, gamina skirtingų rūšių gėrimą, kuris atitiktų kiekvieno skonį bei tiktų net tiems, kurie laikosi dietos. Kola yra be galo populiari, o jos įsigyti galima daugybėje vietų: parduotuvėse, restoranuose, užkandinėse, degalinėse, prekybos automatuose ir kt. Coca-cola pripažintas populiariausiu gėrimu pasaulyje. Nors kai kurie teikia pirmenybę sveikesniems gėrimams ar tiesiog vandeniui, visgi kartas nuo karto net ir sveiką gyvenimo būdą propaguojantys žmonės paragauja šio puikaus gaiviojo gėrimo. Kadangi tai itin populiarus gėrimas visame pasaulyje, tikriausiai įdomu sužinoti populiariausius faktus ir informaciją apie šį gėrimą.

• Kolos prekinį ženklą ko gero žino kone kiekvienas žmogus pasaulyje, prie to prisideda ir tai, jog šis gėrimas pardavinėjamas daugiau nei 200 šalių, įskaitant ir neturtingas šalis. Raudonai baltas Coca-cola užrašas pažįstamas daugiau nei 94% pasaulio žmonių. Be to, įvairių šaltinių duomenimis teigiama, jog pavadinimas Coca-cola yra antras pagal labiausiai suprantamus žodžius pasaulyje. Plačiausiai suprantamas žodis pasaulyje, tai angliškas žodis „okay“, po jo seka Coca-cola lån.
• Coca-cola yra amerikietiškas produktas, daugelis šalių bando kopijuoti šį gėrimą ir gaminti panašius. Visgi, skonio, kuris prilygtų originalui, dar nepavyko išgauti nei vienai kompanijai, vadinasi, kola ir toliau išlieka lyderiu pasaulyje.
• Kasdien, visame pasaulyje parduodama 1,7 milijono kolos produktų.
• Įprasta manyti, kad Coca-cola gamina tik šį gėrimą, tačiau iš tiesų yra kitaip. Kompanija gamina tiek skirtingų rūšių gėrimų, kad kasdien ragaujant po vieną, prireiktų net 9 metų, jog būtų galima paragauti juos visus. Kolos sąskaitoje puikuojasi daugiau nei 3500 skirtingų gėrimų rūšių ir net 500 rūšių prekinių ženklų, kurie apima sodos gėrimus, energetinius gėrimus, sojos gėrimus ir daugelį kitų.
• Coca-cola prekės ženklas vertinamas 74 milijardais JAV dolerių. Tai daugiau nei Budweiser, Pepsi, Starbucks ir Red Bull kartu sudėjus!
• Jeigu kiekvienas pagamintas kolos lašas būtų supilstytas į 8 uncijų butelius ir sudėtas vienas ant kito, jie net 2000 kartų galėtų pasiekti mėnulį.
• Vidutiniškai, pasaulyje net kas ketvirtą dieną kiekvienas žmogus įsigyja kolos gėrimą.
• Tikriausiai teko girdėti istoriją, kuri visiškai teisinga. Pirmuosiuose kolos produktuose buvo galima aptikti kokaino, tačiau tik 9 miligramus butelyje. Kokainas buvo naudojamas kaip alkoholio pakaitalas, padedantis atsikratyti priklausomybės opijui. Kaip ten bebūtų, 1903 metaus, kokainas buvo išimtas iš Coca-colos sudėties.
• Teigiama, jog Coca-cola negalima įsigyti tik Kuboje ir Šiaurės Korėjoje. Visgi, žmonės parvykstantys iš Kubos, dalijasi patirtimis, jog jiems pavyko įsigyti kolos šioje šalyje. Nors ir neoficialiai, tačiau ir čia galima jos įsigyti Alla låna 15000 utan uc.

Veikiausiai skaitant šiuos faktus, burnoje jau jaučiamas kolos skonis ir apima noras išgerti stiklinę šaltos ir gaivinančios kolos. Nors tai gėrimas, kuris savo sudėtyje turi be galo daug cukraus, tai neatbaido vartotojų nuo šio gėrimo ir jis vis dar laikosi populiarumo viršūnėse. Paradoksalu, jog kola, kuri anksčiau buvo pardavinėjama tik vaistinėse, šiandien yra tokia populiari ir žinoma visame pasaulyje. Be to, kaip žinia, dėl kolos populiarumo, imta ją naudoti ne tik įprastiniais vartojimo būdais, tačiau ir kaip puikią priemonę valyti namams, bei šveisti įvairius paviršius. Keista, tačiau kola tikrai puiki priemonė valymui. Visgi, kai kurie teigia, jog tai per daug skanus produktas, kad būtų naudojamas šitokiems tikslams. Kaip bebūtų, toks gėrimo panaudojimo universalumas, dar labiau skatina įsigyti šį gėrimą ir panaudoti jį bet kokiai paskirčiai.

Ilgą laiką atliekami tyrimai, siekiant įrodyti tai, jog leidžiant laiką internete, esame įtraukiami ir tampame priklausomi, o tai mus veikia neigiamai. Dažnai atliekant tokius tyrimus nėra tikslių įrodymų, nors išties, žmonės valandų valandas praleidžia internete, tiesiog naršydami, žaisdami ar užsiimdami kita nereikšminga veikla. Ekspertai teigia, jog ilgas ir nuolatinis naršymas internete, daugiau nei dvigubai padidina tikimybę susirgti depresija. Dažnas su tuo nesutiktų, teigdami, jog internetas yra tiesiog pramoga ir būdas atsipalaiduoti, deja, ekspertų teiginiai kviklån åop.

Nuomonių yra įvairių. Daugelis žmonių, interneto pagalba ieško pažinčių ir bendrauja. Visgi, bendraujant gyvai, galima naudoti verbalinę ir neverbalinę kalbą, stebėti pašnekovo emocijas, kūno judesius ir pan., bendraujant internetu, viso to padaryti neįmanoma, kadangi sunku suprasti kuomet pašnekovas kalba nuoširdžiai, o kuomet sarkastiškai. Žinoma, šypsenėlių pagalba, kartais galima išreikšti norimas emocijas, tačiau sunku atskirti, kuomet jos yra suvaidintos, o kuomet tikros. Daugeliu atvejų, kalba gali būti interpretuojama klaidingai. Internete užmegztos pažintys neretai persikelia ir į realius susitikimus, tačiau yra galybė atvejų, kuomet virtualus bendravimas atrodė kur kas geriau, nei susitikus, kartais savo vaizduotėje susikuriame žmones, kurie susitikus gali nuvilti. Žmonėms, kurie linkę mažiau bendrauti realioje erdvėje, bendravimas internetu yra lyg išsigelbėjimas, čia nereikia akių kontakto, todėl drąsiai galima sakyti tai, kas yra galvoje. Vis dėlto, tai problemos neišsprendžia, nes tokie žmonės vis labiau panyra į bendravimą internete, taip dar daugiau atsiribodami nuo realaus pasaulio.

Vis labiau populiarėjantys socialiniai tinklai, stipriai užvaldo mūsų gyvenimus. Kiekvieną dieną, vidutiniškai bent po valandą praleidžiame stebėdami naujienas socialiniuose tinkluose. Dažnai čia žmonės susikuria tobulus pasaulius, kurie toli gražu neatspindi realybės. Keliamos puikios nuotraukos, pabrėžiančios nepriekaištingą figūrą, ištreniruotą kūną, rodančios naujus pirkinius, skanų ir sveiką maistą bei daugelį panašių dalykų. Kiek iš jų yra tikra? Daugelis pagražina savo nuotraukas, sukurdami tobulumo efektą ir siekdami sulaukti kuo daugiau paspaudimų „patinka“, nes tai pakelia jų savivertę. Toks pasinėrimas į virtualų pasaulį, dažnu atveju tampa priklausomybe, todėl net ir esant draugų kompanijoje, nuolat kyla noras „užsukti“ į socialinius tinklus ir pažiūrėti kas naujo juose, nepaisant to, jog aplink geri draugai, puikiai leidžiantys laiką čia ir dabar. Šią priklausomybę daugelis neigia, nė nepastebėdami kiek daug laiko skiria būtent virtualiam pasauliui ir neberasdami laiko artimiesiems, svarbiems namų ruošos darbams, nuoširdiems gyviems pokalbiams ir pan. Tampame įkalinti virtualioje realybėje, kuri traukia kaip magnetas ir po truputėlį mus naikina internet side.

Daugelis šiandieninių profesijų, taip pat nebeįsivaizduojamos be interneto. Jis leidžia greičiau ir efektyviau atlikti užduotis. Viską galima padaryti greitai, sumaniai ir profesionaliai. Deja, internetas kartais ima strigti, tuomet tenka laukti, o toks laukimas tampa tikru košmaru, keliančiu įtampą ir įniršį. Svarbi kiekviena minutė. Nejučia, internetas augina mumyse pyktį, kuris prasiveržia tuomet, kai kas nors ima ir nepasiseka arba tiesiog reikia šiek tiek palaukti, o laiko mes neturim, nes jis šiandien be galo brangus.

Būtent dėl to, jog laiko vertė šiandien yra gerokai didesnė nei anuomet, imame jo nebevertinti ir švaistyti jį nereikalingiems dalykams. Laikas praleistas internete suryja didžiąją dalį viso mūsų laiko, kurį galėtume panaudoti tikslingesniems ir naudingesniems dalykams, ar tiesiog buvimui su tikrais žmonėmis. Negalima paneigti to, jog internetas palengvina mūsų gyvenimus, tačiau palengvindamas vieną sritį, jis nejučia įtraukia į virtualų sūkurį, iš kurio išsilaisvinti be galo sunku. Laikui bėgant tai taps vis sudėtingiau, nes kai kurie tuo naudojasi. Kuriamos programos, žaidimai ir kiti dalykai, įtraukiantys skirtingo amžiaus žmones, tai lyg užburtas ratas. Internetas tikrai naudingas, tačiau reikia neperžengti ribos, kuri labai plona ir kartais nė nepastebima. Gyvename naujų technologijų pasaulyje, todėl natūralu, jog naujos technologijos nejučia tampa gyvenimo dalimi, be kurios savo gyvenimą įsivaizduoti be galo sunku.

Pasaulyje gausybė neįtikėtinų dalykų, kurie mus stebina kasdien. Nauji išradimai, įvykiai, žmonių poelgiai, nusikaltimai bei daugelis kitų dalykų nuolat keičia vienas kitą. Laikas bėga beprotišku tempu, o kartu greitėja ir pats gyvenimo tempas. Dažnai pritrūksta laiko pomėgiams, šeimai, o ką jau kalbėti apie gerą knygą ar tiesiog kasdienius skaitinius ir naujienas. Neįmanoma suspėti perskaityti visų naujienų bei įvykių, todėl kartais praleidžiame gana įdomius faktus, kurie nutinka įvairiuose pasaulio kampeliuose kiekvieną dieną. Tiems, kurie nespėja koja kojon su laiku, pateikiami faktai, kurie nustebins, sudomins ir galbūt suteiks naujų žinių.

• Jon Bon Jovi turi restoraną, kuriame nėra kainų. Lankytojai sumoka tiek kiek gali arba tiesiog atidirba už tai ką užsisako. Išties įdomi idėja.
• Europos parlamento vyriausiasis vertėjas kalba net 32 kalbomis! Daugelis iš mūsų skundžiasi, jog sunku išmokti antrą užsienio kalbą, o šis žmogus įrodė, jog norint, viskas įmanoma ir nėra jokių kliūčių.
• Savo prezidentavimo laikotarpiu Bilas Klintonas išsiuntė tik 2 elektroninius laiškus.
• 1973 metais, girtas vairuotojas važiuodamas automobiliu per Sacharos dykumą, atsitrenkė į vieną labiausiai izoliuotų pasaulio medžių ir jį sunaikino. Įdomu tai, jog aplink daugiau nebuvo nei vieno medžio, todėl tikimybė atsitrenkti būtent į medį, esantį nuošaliai, buvo itin maža. Deja, alkoholis pridarė daugiau žalos nei buvo tikėtasi.
• Okinavos saloje yra daugiau nei 450 žmonių, kuriems jau virš 100 metų. Ši sala žinoma kaip viena sveikiausių vietų žemėje.
• Visų ruletėje esančių skaičių suma lygi 666.
• 1939-1989 metais, Ispanijoje maždaug 300000 kūdikių buvo pavogti iš ligoninių. Juos vogdavo naujagimių prekybos tinklas, kuriam priklauso gydytojai, seselės, kunigai ir vienuolės. Tai išties baisu ir neapsakoma žodžiais. Naujagimių tėvams tiesiog būdavo sakoma, jog jų naujagimiai neišgyveno.
• Nors drambliai yra milžiniški gyvūnai, tačiau ir jie turi baimių. Viena didžiausia baimė, kurią turi drambliai, tai bitės. Jie išsigąsta kiekvieną kartą pamatę bites ir juos apima didžiulė baimė.
• Norvegijoje net 98-99% elektros energijos pagamina hidroelektrinės. Tai šalis, kurioje tokio tipo elektrinės pagamina daugiausiai energijos.
• Iki 1990 metų, Šiaurės Korėjos mokytojai privalėjo mokėti groti akordeonu, Prieš tampant mokytojais, kiekvienas kandidatas privalėjo išlaikyti akordeono egzaminą, ir tik jį išlaikę kandidatai galėdavo eiti mokytojo pareigas.
• Teigiama, jog šiandien visas populiarumo viršūnes pelniusiame socialiniame tinkle Facebook, yra maždaug 3 milijonai žmonių anketų, kurie jau yra mirę.
• Aktorius Danny Trejo, kaskart renkasi įsikūnyti į blogiuko vaidmenį. Kaip jis pats teigia, taip yra todėl, kad parodytų jaunajai auditorijai, jog blogi berniukai dažniausiai miršta arba yra uždaromi į kalėjimą. Jis mano, kad matydami kas nutinka blogiems žmonėms, vaikinai norės tapti geresniais ir nesivels į nešvarius dalykus bei nusikalstamą gyvenimą.

Keistų dalykų vyksta pasaulyje. Kartais atrodo, jog kai kurie dalykai nesuvokiami protu, tačiau tai vyksta arba kažkada iš tiesų vyko. Žmonės dažnai imasi įvairiausių dalykų viena tam, jog kažkuo išsiskirtų, atkreiptų į save dėmesį arba tiesiog pasipelnytų. Pinigai yra pasaulio variklis. Daugelis nusikaltimų yra įvykdomi būtent dėl pinigų. Vis dėlto, pinigų dėka galima įgyvendinti daugybę svajonių. Jeigu pinigai yra švarūs ir dorai uždirbti, tuomet galima mėgautis jais nesivaržant, tačiau jeigu pinigai yra nešvarūs, tuomet anksčiau ar vėliau teks už tai atsakyti. Kaip bebūtų, pasaulį stebina įvykiai, susiję ne tik su pinigais, čia nutinka keisčiausių dalykų, kurie su pinigais neturi nieko bendro. Kasdien galima išgirsti ką nors neįprasto, tačiau ne visuomet užtenka laiko viskuo domėtis.

Kokia yra ilgaamžiškumo paslaptis? Ar yra koks nors stebuklingas gėrimas, kurio paragavus būtų galima gyventi daugiau nei šimtą metų? Tokius ir panašius klausimus galima išgirsti pakankamai dažnai. Bėgant metams, gyvenimo trukmė ilgėja, o tai lemia tobulėjanti medicina, vaistai, gyvenimo sąlygos ir kiti dalykai. Visgi, nors gyvenimo trukmė ir ilgėja, dažnai sulaukus garbingo amžiaus užklumpa ligos, o daugiau nei šimto metų sulaukia toli gražu ne itin daug žmonių.

Šiandien pasaulyje gyvena daugiau nei 100 žmonių, kurių amžius siekia daugiau nei 110 metų. Skaičiai yra preliminarūs, kadangi ne visi seniausi žmonės yra užregistruoti. Žmonės, kurie sulaukia tokio amžiaus, gali papasakoti tikrai daug. Jų gyvenimo istorija labai ilga ir dažai spalvinga. Paklausus kokia yra jų ilgaamžiškumo paslaptis, galima išgirsti įvairiausių atsakymų. Vieni jų tikina, jog gyvena itin sveiką gyvenimo būdą, kiti kasdien geria žalius kiaušinius, treti gyvena įprastą gyvenimą ir netgi neatsisako svaigalų ar rūkymo. Tikriausiai gyvenimo trukmė yra užkoduota mūsų genuose ir jau gimus, kažkas aukščiau žino kiek mums yra skirta gyventi. Vieni savo gyvenimą nugyvena prasmingai, kiti pridaro daug klaidų. Kalbantis su tokio garbingo amžiaus žmonėmis, galima prisiklausyti šmaikščiausių istorijų, be abejo, galima išgirsti ir labai liūdnų, širdį veriančių išgyvenimų.

Sulaukti 100 ir daugiau metų yra išties šaunu, tačiau yra ir liūdnoji tokio amžiaus pusė. Dažnai, dauguma artimųjų, draugų ir net šeimos narių, nesulaukia tokio amžiaus, todėl bėgant metams jų gretos retėja ir pamažu imama jausti vienatvė. Ypač tuomet, jei tokie žmonės neturi vaikų, broliu ar seserų.

Kalbant apie ilgaamžiškumą, statistiškai, ilgiau gyvena moterys, o tai atspindi ir žmonių, sulaukusių daugiau nei 100 metų sąrašas, kuriame yra daugiau moterų. Štai neseniai, pasaulį paliko seniausia pasaulio moteris italė Emma Morano, kuri mirė sulaukusi 117 metų. Šios moters ilgaamžiškumo paslaptis buvo žali kiaušiniai, kuriuos ji gerdavo kasdien. Iš pradžių, moteris išgerdavo net po 3 žalius kiaušinius per dieną, laikui bėgant skaičių sumažino iki dviejų. Taigi, skeptikai, kurie mano, jog kiaušiniai, o ypač žali, nėra sveika, turėtų pakeisti savo nuomonę, nes ši moteris buvo puikus įrodymas, jog tokie kiaušiniai puikiai tinka norint gyventi ilgai ir pakankamai sveikai. Kiti ilgaamžiai žmonės teigė, jog jie tiesiog džiaugėsi gyvenimu. Nemažai ilgaamžių, kurie dar gyvi ir šiandien, išgyveno Holokaustą, Pasaulinius karus ir kitas negandas, todėl jie buvo užgrūdinti gyvenimo, kuris dažnai būdavo negailestingas. Jie patyrė gero ir blogo, šilto ir šalto. Mityba buvo tikrai neįspūdinga, tačiau jie vis tiek sugebėjo sulaukti garbingo amžiaus.

Vieno atsakymo į klausimą kaip sulaukti tokio amžiaus nėra. Kiekvienam yra skirtas tam tikras laikas žemėje, per kurį galime nuveikti didžių dalykų. Vieniems šis laikas yra trumpesnis, kitiems skirta gyventi ilgiau. Nereikia atsisakyti visų gyvenimo teikiamų malonumų ir gyventi tik sveikai ir teisingai, gyvenimas yra vienas, todėl tik darydami klaidas, sugebėsime iš jų pasimokyti. Lygiai taip pat, tik ragaudami skaniausią maistą, pajusime tikrą gyvenimo skonį. Bet kokiu atveju, reikia džiaugtis kiekviena diena, nes niekada nežinai kada ji gali būti paskutinė. Reikia branginti artimuosius tol, kol jie yra šalia ir vertinti jų pagalbą bei tiesiog buvimą šalia. Tik praradus artimą žmogų, imame vertinti tai, koks jis buvo svarbus. Pasidžiaukime už tuos, kurie turi galimybę nugyventi šimtmetį ir daugiau, galbūt vienam iš mūsų, pavyks nugyventi dar daugiau ir galbūt apie vieną iš mūsų kada nors kalbės ateities kartos ir laikys mus ilgaamžiškumo pavyzdžiu.

Ar žinojote, jog mažiausias pingvinas pasaulyje yra vos 40cm ūgio? Arba, kad statant didžiąsias piramides, po žemę klaidžiojo mamutai? Yra daugybė faktų, kurių nežinome apie mus supantį pasaulį, apie pasaulį kuriame gyvename. Norite patenkinti savo smalsumą ir sužinoti įdomių dalykų? Žemiau esantys faktai, padės bent šiek tiek praplėsti savo žinias apie tai, kur gyvename ir kas vyksta aplink mus.

• Ant mūsų odos yra daugiau gyvybės formų, nei pasaulyje gyvena žmonių.
• Ūdros miega susikabinusios rankomis.
• Leonardas Davinčis buvo toks gabus, jog tuo pat metu jis su viena ranka galėjo rašyti, o su kita piešti.
• Trys turtingiausios šeimos pasaulyje turi daugiau turto nei sudėjus keturiasdešimt skurdžiausių tautų pasaulyje.
• Evereste galima aptikti daugiau nei 200 mirusių žmonų kūnų.
• Vidutiniškai, per gyvenimą, miegodamas žmogus suvalgo apie 70 skirtingų vamzdžių ir apie 10 vorų.
• Iki 2011 metų, Rusija alų laikė nealkoholiniu gėrimu, Rusijoje tai buvo tiesiog, lengvas gaivusis gėrimas.
• Keista, tačiau net 2/3 pasaulio žmonių, nėra matę tikro sniego.
• Jungtinėse Amerikos Valstijose, yra daugiau laisvų, neapgyvendintų namų, nei benamių gyventojų.
• Statant Egipto piramides, mamutai dar nebuvo išnykę, todėl jie sukiojosi netoliese.
• Vidutiniškai, amerikietis per metus išgeria net 600 įvairių sodos ar gaiviųjų gėrimų.
• Bandant sustabdyti čiaudulį, gali plyšti kraujagyslė, o tai gali sukelti net mirtį, todėl rekomenduojama čiaudulio nemalšinti.
• Jei gyvatė gimsta su dviem galvomis, jos tarpusavyje kovoja dėl maisto.
• Nustatyta, jog per savo gyvenimą, žmogus nueina tokį atstumą, kuris prilygsta trims kartams aplink žemę.
• Medūzą sudaro net 95% vandens.
• Ryte esame 1 centimetru žemesni nei vakare.
• Prireiktų 1000 metų, kad galėtume peržiūrėti visus vaizdo įrašus esančius YouTube.
• Vyras, vardu Charles Osborne žagsėjo net 69 metus!
• Tarakonas be galvos gali išgyventi dar keletą savaičių.
• Gineso rekordų knyga, taip pat pasižymi vienu rekordų, ji laikoma knyga, kuri yra dažniausiai vagiama iš viešųjų bibliotekų.
• Žirafos liežuvis toks ilgas, kad ji juo puikiai gali išsivalyti ausis.
• Vyrus net 6 kartus dažniau nei moteris nutrenkia žaibas.
• Iš žodžių, kurie kasdien parašomi socialiniame tinkle Twitter, būtų galima parašyti knygą, kurios puslapių skaičius viršytų 10 milijonų!
• Užšaldytas omaras nemiršta, atšildytas jis vėl gali gyventi toliau.
• Suomijoje, Ančiukas Donaldas buvo uždraustas vien dėl to, jog jis nedėvi kelnių.
• Yra didesnė tikimybė numirti ant galvos užkritus kokosui, nei būti sumedžiotam ryklio.
• Mūsų akys nuo pat gimimo yra visuomet vienodo dydžio, tačiau nosis ir ausys auga kartu su mumis.
• Teigiama, jog Coca-cola būtų žalios spalvos, jeigu į ją nebūtų dedama dažiklio.
• Manoma, jog karvės gali turėti geriausią draugą, o su juo išsiskyrusios jos patiria stresą.
• Stručio akis didesnė už jo smegenis.
• Per stipriai čiaudint, gali lūžti šonkaulis!
• Manoma, jog kasmet miršta apie 2500 kairiarankių, kurie naudoja įrankius arba įrangą, skirtą dešiniarankiams.
• Didžiausias kaspinuotis, kada nors rastas žmogaus kūne buvo 35 metrų ilgio.
• Dėl kvėpavimo proceso, per metus mūsų šonkauliai sujuda maždaug 5 milijonus kartų.
• Tik vienas žmogus iš milijardo, sulaukia 116 metų.

Kai kurie faktai išties stebina, kai kurie jų gana nemalonūs ir keliantys šiurpą. Kalbant apie vabzdžius kuriuos suvalgome miegodami, tai daugeliui gali kelti siaubą, ypač tiems, kurie bijo vienų ar kitų vabzdžių. Beje, su maistu, taip pat suvalgome nemažą kiekį vabzdžių, tik dažnai to nė nepastebime. Minėti faktai, suteiks bent šiek tiek daugiau žinių apie mus ir mus supančią aplinką. Neįmanoma žinoti visko, tačiau įdomu, kuomet sužinome dalykus, kurie gali vienaip ar kitaip nustebinti.

Kava yra daugiau nei populiari. Tikriausiai nėra kito tokio gėrimo, kuris būtų šitaip vertinamas ir mėgiamas. Kava galima mėgautis bet kur, biure, susitikime, namie, virtuvėje, mieste, mašinoje ir dar daugelyje kitų vietų. Tai gėrimas, be kurio daugelis neįsivaizduoja savo ryto. Puodelis kavos daugeliui tampa tiesiog mielu rytiniu įpročiu. Vietų, kuriose galima įsigyti kavos yra ant kiekvieno kampo, todėl einant gatve ir staiga užsinorint šio puikaus gėrimo, jo galima įsigyti visai paprastai ir greitai. Nors dauguma mano, jog amerikiečiai išgeria daugiausiai kavos, išties, tai yra klaidinga nuomonė, nes yra ne viena šalis, kuri kavos išgeriamu kiekiu gerokai lenkia Ameriką. Taigi, apžvelkime šalis, kuriose kava itin mėgiama.

Suomija. Tai šalis, kurioje kavos išgeriama daugiausiai, vidutiniškai, per dieną Suomijoje žmogus išgeria 2,64 puodelio kavos. Kai kurie suomiai šį skaičių gerokai viršija. Kava tampa įpročiu, daugelyje darboviečių yra atskiros kavos pertraukėlės, kurių metu geriama ne kas kita kaip kava. Labiausiai suomiai mėgsta lengvo skrudinimo kavą. Beje, jei ruošiatės vykti į svečius pas suomius, nusiteikite, jog būsite sutikti su karšta kava.

Norvegija. Norvegai per dieną vidutiniškai išgeria 1,9 puodelio kavos, šiek tiek mažiau nei suomiai, tačiau šios šalies gyventojai taip pat neatsilieka ir kavą geria masiškai. Kaip ir daugelyje Europos šalių, taip ir Norvegijoje, pirmiausia kava ėmė mėgautis turtingieji. Šiandien šioje šalyje kavą geria visi. Paprastai, ryte geriama juoda kava, o po pietų kava patiekiama su desertu.

Olandija. 1616m. olandai buvo pirmieji europiečiai, ėmę auginti kavamedžius, kuriuos atsigabeno iš Jemeno. Ilgainiui, olandai tapo vienu iš didesnių kavos tiekėjų Europoje. Šiandien kavos namai Amsterdame gerai žinomi dėl kavos, kuri patiekiama su čia legalia marihuana. Visgi, kaip bebūtų, kavos kultūra čia labai stipri ir turtinga. Olandai vidutiniškai per dieną išgeria 1,84 puodelius kavos.

Slovėnija. Čia dažniausiai ruošiama turkiška kava, kuri patiekiama mažuose puodeliuose ir yra labai stipri, kartais ji patiekiama su pienu arba plakta grietinėle. Kava čia labai vertinama, o dažnas slovėnas vidutiniškai išgeria 1,68 puodelio kavos per dieną. Ne visi slovėnai geria tik itin stiprią kavą, tačiau stipri kava čia vertinama labiausiai.

Austrija. Ši šalis geriausiai žinoma dėl valso, garsių kompozitorių ir žinoma Vienos kavos namų. Pirmieji kavos namai atidaryti 1638m. Tai įrodo, jog kava čia mėgiama jau pakankamai seniai, galbūt todėl čia tiek daug kavos mėgėjų, kurie kasdien išgeria bent po 1,51 puodelį kavos per dieną. Taip pat, čia yra daugybė kavos rūšių, kurios yra kiek neįprastos, tačiau pasižymi ryškiu skoniu ir nepalieka abejingų.

Serbija. Serbai žinomi kaip juodos, stiprios kavos mėgėjai. Panašiai kaip ir slovėnai, serbai dažnai renkasi turkišką kavą. Nors šį kavos paruošimo būdą išrado turkai, juo kuo puikiausiai mėgaujasi ir kitos šalys. Turkiškos kavos paruošimas reikalauja šiek tiek laiko, tačiau nepaisant to, serbai vidutiniškai išgeria 1,49 puodelius kavos per dieną.

Akivaizdu, jog kava mėgiama daugelyje pasaulio šalių, o jos išgeriami kiekiai daugybę kartų viršija pasaulio valstybių milžinių išgeriamus kiekius. Beje, kavos daugiausiai išgeria europiečiai. Taigi, nors daugelis mano, jog amerikiečiai yra vieni tų, kurie pirmauja pagal kavos populiarumą, dabar susidarys kitą nuomonę. Žinoma, Amerikoje kavos išgeriama taip pat nemažai, dažniausiai čia geriama kava, kuri pagaminama greito maisto kavinėse, todėl jos sudėtyje daug cukraus, kuris ne itin naudingas mūsų sveikatai. Kaip bebūtų, kava populiari visur, nesvarbu koks paruošimo būdas naudojamas, tai vienas tų gėrimų, kuris savo populiarumu lenkią visus kitus pakankamai populiariais laikomus gėrimus.